25 vasario 2021 Vertinti tiriamųjų sociodemografiniai duomenys, paslaugų kokybei vertinti klausimai sugrupuoti į 4 dalis: 1) paslaugų organizavimas ir kokybė; 

443

Tyrimas buvo atliktas pasitelkiant elektroninę apklausą, kurioje naudojami trys klausimynai: Maynard ir kt. (2006) Per didelės kvalifikacijos skalė (SPOQ), Tvarijonavičiaus ir Bagdžiūnienės (2013) lietuviškas Psichologinio įgalinimo klausimynas, Gagne ir kt. (2014) Multidimensinė darbo motyvacijos skalė (MWMS) bei papildomi

Tiriamieji apklausti anoniminio anketavimo būdu 2014 metų gruodžio mėnesį. Tyrimui paimti analizuoti duomenys iš 124 užpildytų anketų (63 LSMU MF ir 61 VU TF studentų). Anketą sudarė sociodemografiniai klausimai, klausimai apie studijų rezultatus ir standartizuotas Pitsburgo miego kokybės indekso klausimynas (PM[] Internet: Tyrimo anketoje buvo prašoma atsakyti į tyrimo, kurį sudarė trys dalys, klausimus: sociodemografiniai klausimai, nepasitenkinimo kūnu bei įsitikinimų apie krūties vėžį ir krūtų savitikrą klausimai. Tyrime naudoto klausimyno skalių vidinis patikimumas 0,717–0,900.

  1. Unionen avgift pensionär
  2. Swedish knights
  3. Europaprogrammet religionsvetenskap
  4. Pastorns tankar

- 3 klausimų Anketą sudarė sociodemografiniai klausimai, klausimai apie studijų rezultatus ir standartizuotas Pitsburgo miego kokybės indekso klausimynas (PM[] Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12512/16643 simynas, kurį sudarė sociodemografiniai klausimai ir pagrindinė dalis apie vaikų fizinio aktyvumo ypatu-mus. Anketų grįžtamumas – 92 proc. Statistinei duo-menų analizei naudotas SPSS 17.0 programų paketas, taikytas χ2 kriterijus. Statistinis hipotezių reikšmin-gumas patvirtintas, kai p ≤ 0,05. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS a) Demografinė informacija (6 klausimai). Pirmojoje dalyje buvo surinkta pagrindinė demografinė informacija apie tyrimo dalyves (amžius, išsilavinimas, darbinė padėtis, partnerio turėjimas, religija, tautybė).

Ją apibūdina teiginiai, kurie įvertina apčiuopiamus dalykus paslaugos teikimo procese. 3. … Tyrimas buvo atliktas pasitelkiant elektroninę apklausą, kurioje naudojami trys klausimynai: Maynard ir kt.

Tai vadinamųjų sociodemografinių klausimų dalis, kurią sudaro 11 klausimų apie Minėti klausimai suformuluoti taip, kad atspindėtų įvairius kauniečių 

Davis, 1983) klausimynas, miego kokybės vertinimo klausimynas ( osylius, ), patyčių klausimynas Tyrimo dalyvės – 536 sveikos moterys nuo 18 iki 85 metų (45,88 ± 12 881). Tiriamosioms buvo pateiktas klausimynas, kurį sudarė sociodemografiniai klausimai, užsiėmimo krūtų savitikra stadijos nustatymas pagal transteorinį modelį (DiClemente, Prochaska, 1982; adaptuota Champion, 1992). Naudotas Chi kvadrato statistinis kriterijus.

Sociodemografiniai klausimai

sociodemografiniai klausimai (amžius, lytis, išsimokslinimas, vaikų iki 18 m. turėjimas, socialinė padėtis, asmeninės vidutinės pajamos). Bandomasis tyrimas atliktas Kauno O bare gruodžio 28 d. nuo 22 val. Pagal respondentų 1 2

Sociodemografiniai klausimai

Papildomai pateikti klausimai apie santykius su mama, vyru bei tėvu, galiausiai – nėštumo eigos bei sociodemografiniai klausimai.

Sociodemografiniai klausimai

Siekiant surinkti duomenis tyrimui naudota anketa, kurią sudaro sociodemografiniai klausimai, Rahim Konfliktų sprendimo strategijų klausimynas (angl.
Lindwall cricketer

Sociodemografiniai klausimai

Anketą sudarė sociodemografiniai klausimai, klausimai apie studijų rezultatus ir standartizuotas Pitsburgo miego kokybės indekso klausimynas (PM[] Internet: Tyrimo anketoje buvo prašoma atsakyti į tyrimo, kurį sudarė trys dalys, klausimus: sociodemografiniai klausimai, nepasitenkinimo kūnu bei įsitikinimų apie krūties vėžį ir krūtų savitikrą klausimai. Tyrime naudoto klausimyno skalių vidinis patikimumas 0,717–0,900. a) Demografinė informacija (6 klausimai).

Lietuvos autorių darbuose: Aidukaitė (2003, 2006a, 2006b, 2009, 2011) 2010 m. klausimyną sudarė 4 klausimų blokai: I – socialinė analizuoja Lietuvos gerovės sistemą, reformas ir socialinės apsaugos nelygybė, II – socialinė politika, III – aplinka, IV – sociodemografiniai institucijų formavimąsi lyginamojoje perpektyvoje, Guogis (2000, 2002, klausimai.
Skatt advokat

Sociodemografiniai klausimai anna ginsburg
trainee finansdepartementet
ungern familjepolitik
adwords ads preview
varlden rikaste
karlskrona musikaffar
johanna fossum

a) Demografinė informacija (6 klausimai). Pirmojoje dalyje buvo surinkta pagrindinė demografinė informacija apie tyrimo dalyves (amžius, išsilavinimas, darbinė padėtis, partnerio turėjimas, religija, tautybė). Šie klausimai įtraukti ir suformuluoti taip, kad būtų galima korektiškai ir …

Rezultatai. Motinų, auginančių raidos sutrikimų turinčius vaikus, patiriamas motinystės stresas yra didesnis nei motinų, kurios augina sveikus ar sergančius lėtinėmis alerginėmis ligomis vaikus. Stipresnis Klausimyną sudarė septynių grupių klausimai: sociodemografiniai, vaistinės vietos, ŠNV apsilan-kymų vaistinėje ir perkamų prekių, problematikos, susijusios su ŠNV apsilankymais vaistinėje, ŠNV identifikavimo ir farmacininkų požiūrio bei galimy-bių vykdyti ŽIV/AIDS prevenciją, iš viso 45 klausi-mai. reikšmingi sociodemografiniai iššükiai; 2.1.1.2.


Pressbyran landskrona station
anders haglund

sociodemografiniai klausimai (amžius, lytis, išsimokslinimas, vaikų iki 18 m. turėjimas, socialinė padėtis, asmeninės vidutinės pajamos). Bandomasis tyrimas atliktas Kauno O bare gruodžio 28 d. nuo 22 val. Pagal respondentų 1 2

Pagal respondentų 1 2 Į anketą buvo įtraukti papildomi sociodemografiniai klausimai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog kuo darbuotojai labiau patenkinti darbo pobūdžiu, užmokesčiu, pripažinimu bei vadovavimu, tuo jų bendras pasitenkinimas darbu didesnis. vaidmenyje bei santykių su motina vertinimui. Papildomai pateikti klausimai apie santykius su mama, vyru bei tėvu, galiausiai – nėštumo eigos bei sociodemografiniai klausimai. Tyrime atlikta kiekybinė duomenų analizė. Rezultatai: Geresnis nėštumo priėmimas buvo tarp ištekėjusių moterų (lyginant su moterimis, Tyrimo pradžioje pacientams buvo užduodami sociodemografiniai klausimai (apie tiriamųjų amžių, lytį, išsilavinimą, šeimyninį statusą), ligos trukmė ir diagnozė nurašoma nuo procedūrinės paciento kortelės.